Sezoninės alergijos metas: kaip pasirūpinti savimi?

Pavasarį prasidedantis medžių žydėjimas simbolizuoja atgimstančią gamtą ir kelią džiaugsmą visiems, pasiilgusiems šilumos, saulės spindulių ir pavasariu kvepiančio oro. Tačiau daliai žmonių šis laikas tampa ne pačiu maloniausiu: čiaudulys, perštinti gerklė, paraudusios, ašarojančios akys, užgulusi, „bėganti“ nosis primena apie atslinkusį alergijų sezoną, kuris išties gali apkartinti kasdienybę.

Kaip atpažinti sezonines alergines ligas? Kokiais būdais galima pagerinti savo gyvenimo kokybę esant organizmo jautrumui žiedadulkėms ar paūmėjus alerginiams susirgimams pavasario metu? Kaip sergantiesiems astma saugoti save?

Kasmet fiksuojamos trys sezoninės alergijos bangos

Sezoninei alergijai priskiriamas alerginis rinitas (dar vadinamas šienlige) ir alerginis konjunktyvitas – alerginės ligos, kurios pasireiškia kiekvienais metais pavasarį ir gali kamuoti iki pirmųjų šalnų. Statistika rodo, kad beveik ketvirtadalis gyventojų visame pasaulyje patiria sezoninės alergijos simptomus. Lietuvoje sezoninė alergija paveikia apie 20-30 proc. žmonių.

Sezoninės alergijos pasireiškia dėl organizmo jautrumo žiedadulkėms – augalų paskleidžiamų ir vėjo, vabzdžių pernešamų dalelyčių. Lietuvoje pirmoji alergijos žiedadulkėms banga įprastai prasideda kovo, balandžio mėnesiais, kada pradeda žydėti medžiai (dažniausiai lietuvius alergizuoja beržiniai medžiai). Antroji sezoninės alergijos banga atslenka gegužės, birželio mėnesiais, kai pražysta pievų augalai, pasiskleidžia eglių ir pušų žiedadulkės. Vasaros pabaigoje, pražydus sėklinėms žolėms ir kitiems augalams, fiksuojama trečioji sezoninės alergijos banga.

Alerginės ligos dažnai supainiojamos su peršalimo ligomis

Nors nėra žinomos tikslios priežastys, kodėl vieniems žmonėms pasireiškia sezoninės alergijos, o kitiems – ne, manoma, kad tam didelę įtaką turi genetinis paveldimumas.

Sezoninės alerginės ligos diagnozuojamos žmonėms, kurių imuninė sistema, susidūrusi su žiedadulkėmis (patenkančiomis į organizmą per nosį, burną, akis, odą), pradeda gaminti specifinius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie ir sukelia alergines reakcijas organizme. Kitaip tariant, alergija pasireiškia kaip perdėtas imuninės sistemos gynybinis atsakas į žmogui nekenksmingas medžiagas (šiuo atveju – žiedadulkes).

Prasidėjusi alerginė reakcija organizme gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų, priklausomai alergeno patekimo kelio, organizmo būklės. Kadangi sezoninės alerginės ligos gali būti lengvai sumaišomos su peršalimo ligomis, verta atminti, jog sezoninių alergijų simptomai pasireiškia kiekvienais metais tuo pačiu metu ir jiems nėra priskiriamas karščiavimas ar pakilusi kūno temperatūra.

Apie šienligę ir alerginį sezoninį konjuktyvitą

Viena dažniausiai žmonės kamuojančių sezoninių alergijų – alerginis rinitas (šienligė) – įprastai pasireiškia sloga, užgulusia nosimi, dažnu čiauduliu, gerklės perštėjimu, kosuliu, akių paraudimu, ašarojimu, paburkimu. Dažniausiai alerginiu rinitu suserga vaikai ir žmonės iki 40 metų amžiaus. Ligos simptomai dažnai pasireiškia staiga ir ypač paūmėja esant aukštai temperatūrai ir mažai oro drėgmei.  Užsitęsus šienligės simptomams, gali pasireikšti nuovargis, koncentracijos sutrikimai, o negydoma alergija gali komplikuotis į rimtesnius sveikatos sutrikimus, tokius kaip sinusitas, bronchinė astma ar akių infekcijos.

Alerginis sezoninis konjuktyvitas (dar vadinamas akių alergija) nustatomas, kai dėl žiedadulkių poveikio akių junginių kraujagyslės paburksta ir pasireiškia akių niežulys, perštėjimas, ašarojimas, paraudimas, akių vokų tinimas, padidėjęs akių jautrumas šviesai. Taip pat sergant šia liga neretai atsiranda slogos, čiaudulio simptomai. Alerginis sezoninis konjunktyvitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nors apie 40 proc. sergančiųjų šia liga sudaro vaikai.   Įprastai alerginis sezoninis konjuktyvitas tęsiasi vieną, dvi savaites ir kartojasi kaskart imuninei sistemai susidūrus su alergenu. Negydoma liga gali komplikuotis į ragenos uždegimą, ragenos opą ar kitus sutrikimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog kuo daugiau organizmas kontaktuoja su žiedadulkėmis, tuo labiau paaštrėja sezoninių alergijų simptomai. Negydoma sezoninė alergija gali sukelti kitų rūšių alergines ligas (pavyzdžiui, bronchinę astmą). O jei žmogus be sezoninės alergijos serga kitais alerginiais susirgimais (pavyzdžiui, atopiniu dermatitu ar bronchine astma), – alerginės reakcijos organizme gali dar labiau suaktyvėti, kartu padidindamos ligų komplikacijų riziką.

Patarimai, kaip kontroliuoti sezonines alergijas

Sergantieji sezoninėmis alerginėmis ligomis dar prieš augalų žydėjimo laikotarpį turėtų pradėti rūpintis savo sveikata, vartodami gydytojo paskirtus priešalerginius vaistus, kurie padeda organizmui pasiruošti kontaktavimui su alergenais.

Prasidėjus augalų žydėjimui, svarbu kiek įmanoma vengti kontakto su alergenais. Lauko erdvėse patartina nešioti akinius, medicinines kaukes ar kitas apsaugines priemones. Verta atminti, kad didžiausia žiedadulkių koncentracija ore fiksuojama vidurdieniu ir popiet, tad tuo metu geriausia likti namuose, uždarius langus. Taip pat vėjuotomis dienomis rekomenduojama namuose nepalikti pravirų langų, kitu atveju iš lauko į namus gali patekti žiedadulkės. Namus vėdinti vertėtų rytais arba vėsesniu, mažiau vėjuotu paros metu ir lietingomis dienomis.

Kadangi žiedadulkės lengvai prikimba prie nosies gleivinės, odos, plaukų ir rūbų, – grįžus iš lauko svarbu nusiplauti rankas, praplauti vandeniu nosies gleivinę, persirengti ar netgi išsimaudyti duše. Namuose reikėtų palaikyti švarą: reguliariai valyti grindis ir baldus, dažnai keisti rankšluosčius ir patalynę. Išskalbtus drabužius reikėtų džiovinti patalpose.

Jei sezoninės alergijos simptomai tampa sunkiai valdomi, būtina kreiptis į gydytojus. O jei anksčiau nebuvo pasireiškusi sezoninė alergija, tačiau yra juntami alerginiai simptomai – svarbu apsilankyti pas gydytoją, kuris patvirtins arba paneigs sezoninės alergijos diagnozę.

Kaip sergantiems astma elgtis siaučiant alergijos sezonui?

Sergantiems astma sezoninės alergijos laikotarpis gali būti rizikingas, kadangi dėl žiedadulkių gali pasireikšti organizmo alerginės reakcijos, paskatindamos astmos paūmėjimą. Artėjant sezoninės alergijos metui, vertėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl medikamentų vartojimo.

Kaip ir sergantiems sezonine alergija, taip ir astmos paveiktiems žmonėms vertėtų vengti kontaktų su alergenais, vėdinti patalpas vėsiu, nevėjuotu paros metu, užtikrinti rankų, nosies gleivinės higieną, naudoti apsaugines priemones. Taip pat svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, vengti streso, stiprinti imunitetą.

---

Susijusios naujienos