Nėštumas

Astma dažnai vargina ir nėščiąsias. Nėščia moteris kvėpuoja už du. Jeigu astma nėštumo metu gerai kontroliuojama, moteris neturi problemų ir vaikas gimsta kaip nesergančios moters. Bet jeigu nėštumo metu astma blogai kontroliuojama, tai sukelia problemų tiek motinai, tiek vaisiui.

NEKONTROLIUOJAMA, NEPAKANKAMAI GYDOMA ASTMA VAISIUI SUKELIA DAUGIAU BĖDŲ NEGU BET KURIE ASTMOS VAISTAI.

Taigi jeigu esate nėščia ar planuojate pastoti ir sergate astma, svarbu, kad ši liga būtų gerai kontroliuojama.

---

Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu dėl gimdos plėtimosi diafragma pakyla apie 4 cm, todėl sumažėja plaučių funkcinė liekamoji talpa ir liekamasis tūris (A, B pav.). Tuo tarpu forsuota gyvybinė talpa (FVC), didžiausia iškvėpimo srovė (PEF) ir forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEV1) nesikeičia. Įprastai nėštumo metu deguonies suvartojimas padidėja 20 proc.

 

Nėštumo metu keičiasi hormonų gamyba moters organizme. Dėl estrogenų padaugėjimo į nosies kapiliarus priplūsta kur kas daugiau kraujo, todėl paburksta nosies gleivinė, ypač III trimestre. Padaugėja ir progesterono, todėl padidėja minutinė ventiliacija (20-40 proc.) ir kvėpavimo dažnis. Iki 75 proc. moterų nėštumo metu, ypač III trimestre, jaučia oro trūkumą dėl fiziologinės hiperventiliacijos. Dėl visų šių simptomų gali susidaryti įspūdis, kad astma paūmėjo, tačiau tikslią diagnozę padeda nustatyti spirometrija arba didžiausios iškvėpimo srovės matavimas. Nėštumo metu gali pasireikšti ir gastroezofaginis refliuksas, kuris gali išprovokuoti astmos simptomus.

---

Kaip astmą veikia nėštumas

Paprastai trečdalio moterų astmos simptomai nėštumo metu pagerėja, trečdalio – pablogėja, o trečdalio – nesikeičia. Sergančiosioms sunkia astma paprastai nėštumo metu ji paaštrėja, tuo tarpu sergančiosioms lengva astma – pagerėja.

 

Astma gali paūmėti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, bet dažniausiai nuo 24 iki 36 nėštumo savaitės. Apie 10 proc. moterų ji paūmėja gimdymo metu, tačiau tokie paūmėjimai retai pasitaiko moterims, kurioms astma buvo sėkmingai gydyta nėštumo metu. Likus 4 savaitėms iki gimdymo, daugelio moterų astma palengvėja. Praėjus 3 mėnesiams po gimdymo, 73 proc. moterų astma tampa kaip ir iki nėštumo. Tik retais atvejais liga paūmėja, palyginti su būkle prieš nėštumą. Kitų nėštumų metu astmos eiga dažniausiai būna panaši.

---

Kokią įtaką astma turi nėštumui

Nėštumas priklauso nuo astmos sunkumo, paūmėjimų dažnumo ir astmos kontrolės.

 
Jeigu astma blogai kontroliuojama, yra didelė rizika, kad:
• Įvyks pirmalaikis gimdymas.
• Vaisiaus svoris bus mažas.
• Pakis motinos arterinis kraujo spaudimas (preeklampsija).
• Tai turės įtakos perinataliniam mirtingumui.

Padidėja rizika, jei nėštumo metu astma paūmėja.

 

Kūdikiai dažnai gimsta mažo svorio, jeigu moterys nėštumo metu nevartoja inhaliacinių glikokortikosteroidų.

---

Astmos kontrolė nėštumo metu

Pagrindinis tikslas – vengti motinos hipoksijos ir palaikyti normalų vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Jeigu astma gerai kontroliuojama, rekomenduojama lankytis pas gydytoją kas mėnesį, o namuose kasdien matuoti PEF.

 
Astma gerai kontroliuojama, jeigu:
• dieną astmos simptomai pasireiškia rečiau nei 2 dienas per savaitę;
• naktį simptomai būna rečiau nei 2 kartus per mėnesį;
• fizinis aktyvumas yra normalus;
• vaistai nuo astmos simptomų vartojami rečiau nei 2 dienas per savaitę (išskyrus 1 dozę per dieną prieš krūvį);
• PEF yra >80 proc. būtino ar individualaus geriausio.

---

Vaistai nuo astmos nėštumo metu

Kaip ir visi sergantieji astma, moteris nėštumo metu vaistus nuo astmos turi vartoti mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Svarbu nenutraukti jų vartojimo, nes dėl ligos paūmėjimo gali padidėti tiek vaisiaus, tiek motinos komplikacijų rizika.

 
Gydymo tikslai:
• kontroliuoti simptomus, kurie pasireiškia naktį ir dieną;
• išlaikyti geriausią plaučių funkciją;
• vengti paūmėjimų;
• vengti vaistų šalutinio poveikio.

Vaistus nuo astmos skiria gydytojas, priklausomai nuo astmos sunkumo. Kadangi dalies moterų nėštumo metu astma keičiasi, gydymas turi būti koreguojamas.

 

Jeigu astma yra kontroliuojama gerai, rekomenduojama lankytis pas gydytoją kas mėnesį, kasdien namuose matuoti PEF.

 

Jeigu astma kontroliuojama blogai, rekomenduojama pas gydytoją lankytis kas 1-2 savaites, matuoti plaučių funkciją.

 

Beta2 agonistai
Trumpo poveikio beta2 receptorių agonistai (pvz., salbutamolis) vartojami ištikus priepuoliui. Juos vartoti nėštumo metu yra pakankamai saugu. Ilgo poveikio beta2 receptorių agonistai (salmeterolis ir formoterolis) gali būti vartojami nėštumo metu, bet nėra pakankamai jų saugumą nėštumo metu patvirtinančių duomenų. Jie skiriami pacientėms, kurioms ir prieš nėštumą šie vaistai buvo veiksmingi.

 

Inhaliaciniai kortikosteroidai (IKS)
Gydymas IKS nėštumo metu sumažina bronchų astmos paūmėjimų riziką. Tai pagrindiniai astmą kontroliuojantys vaistai, skiriami persistuojančiai astmai gydyti. Beklometazonas – seniausias ir labiausiai ištirtas vaistas. Pastarųjų metų tyrimai rekomenduoja nėščioms moterims vartoti budezonidą kaip vieną saugiausių inhaliacinių gliukokortikosteroidų. Nėra pakankamai duomenų, kad kiti inhaliaciniai IKS nėštumo metu yra nesaugūs. Flutikazonas gali būti vartojamas ir nėštumo metu, jeigu vartojant ši vaistą bronchų astma buvo gerai kontroliuojama iki nėštumo.

 

Peroraliniai kortikosteroidai
Skiriami, kai moteris serga sunkia persistuojančia astma ar yra sunkus astmos paūmėjimas. Dažniausiai gydymas būna trumpalaikis. Juos vartojant, ypač pirmas 13 savaičių didėja vaisiaus apsigimimo rizika, tačiau ji nėra didelė, palyginus su negydoma sunkia astma, kuri gali blogai baigtis tiek motinai, tiek vaisiui. Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio naujagimio gimimo rizika, bet jų teikiama nauda yra žymiai didesnė ir šią riziką persveria.

 

Metilksantinai
Teofilinas ar aminofilinas yra pakankamai saugūs vartoti nėštumo metu, bet tai nėra pirmo pasirinkimo vaistai astmai gydyti. Jie sukelia šalutinius reiškinius: pykinimą, refliuksą, vaisiaus dažnesnį širdies plakimą, dirglumą. Šių preparatų nerekomenduojama vartoti I nėštumo trimestrą. Vartojant teofiliną, būtina tirti vaisto koncentraciją kraujyje, kuri turi būti 5-12 mg/ml.

 

Leukotrienų receptorių antagonistai
Iš šios preparatų grupės astmai gydyti vartojami montelukastas ir zafirlukastas (jo Lietuvoje nėra). Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais metu neįrodytas jų neigiamas poveikis, tačiau apie poveikį žmonėms nėra pakankamai duomenų. Juos vartoti gali tik tos pacientės, kurių bronchų astma blogai kontroliuojama, o iki nėštumo gydymas šiais vaistais buvo efektyvus.

 

Antihistaminai
Dėl alerginės slogos dažnai paaštrėja bronchinė astma, todėl nėščiosioms tenka skirti vaistų slogai gydyti. Tokiu atveju geriausia skirti vietiškai veikiančių preparatų. Jeigu toks gydymas neefektyvus, vartojami kiti vaistai. Antihistamininiai preparatai skiriami retai dėl rizikos vaisiui. Jei būtina, rekomenduojama skirti cetiriziną, loratadiną ar rupatadiną. Tikslinga šių preparatų vengti pirmąjį nėštumo trimestrą.

---

Gimdymas

Gimdymo metu astma retai paūmėja. Kaip ir nėštumo metu, svarbu ir toliau vartoti gydytojo skirtus vaistus. Gimdymo metu moterys, kurioms nėštumo metu reikėjo nuolat vartoti peroralinius kortikosteroidus, negali jų nutraukti. Priešingai – gydytojai gali net padidinti dozę. Būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir gimdymo skausmo slopinimą siekiant sumažinti bronchospazmo pavojų.

---

Maitinimas krūtimi

Svarbu kūdikį maitinti krūtimi, nes tik vienam iš dešimties kūdikių, kurių motina serga astma, vystosi atopija. Rizika mažėja maitinant krūtimi.

 

Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o kartu jų tenka ir kūdikiui. Manoma, kad motinos vartojami IKS nėra pavojingi kūdikiui. Bet maitinančioms krūtimi motinoms rekomenduojama vengti antihistamininių preparatų, nes jie gali sukelti kūdikio dirglumą, nemigą, be to, mažina pieno gamybą. Leukotrienų antagonistų nepatartina vartoti maitinant dėl nepatvirtinto jų saugumo.

 

Motinos vartojamų vaistų koncentracija piene būna mažiausia, kai jie vartojami 15 min. po maitinimo ar 3-4 valandos iki kito maitinimo. Siekiant sumažinti jų poveiki vaikui, rekomenduojama visus vaistus vartoti 15 min. po maitinimo.

---

Apibendrinimas

1. Prieš pastodamos ar tik pastojusios dėl astmos gydymo pasikonsultuokite su Jus gydančiu gydytoju.
2. Venkite aplinkos, kur galėtų būti astmos sukėlėjų.
3. Nenutraukite reguliaraus Jums skirto astmos gydymo.
4. Neribokite fizinio aktyvumo – pasitarkite su gydytoju.
5. Nerūkykite. Tai gali sukelti sunkius astmos priepuolius, deguonies trūkumą vaisiui. Rūkančių motinų vaikai 3 kartus dažniau miršta nuo kūdikių staigios mirties sindromo, taip pat dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis, astma.
6. Venkite pasyvaus rūkymo.

---

Informacija paruošta pagal:

1. Rima Norvaišienė, Marius Zolubas, „Astma ir nėštumas“, 2009

 

Atnaujinta 2016.04.21

---

Susiję straipsniai