Lietuviška žiema didžiąją laiko dalį lepina orais, kai termometro stulpelis pakyla aukščiau nulio ribos, tačiau pasitaiko dienų ar net savaičių, kai žiema rodo savo nagus ir orų prognozės rodo beveik tokius pačius skaičius, kaip vasarą, tik su minuso ženklu. Nors su šalčiu tvarkytis, atrodytų, paprasta ir užtenka tinkamai apsirengti, sergantieji astma turėtų atkreipti daugiau dėmesio į šalto oro prognozes. Apie tai, kaip teisingai elgtis tokiu atveju, pasakojo VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė.
Liga valdoma, bet gali paūmėti
„Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu (reaktyvumu), kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija). Šiuolaikinių medikamentų dėka, ši liga gali būti gerai kontroliuojama ir ja sergantieji gali gyventi visavertį gyvenimą nejaučiant ženklesnių simptomų“, – pasakoja E. Strumilienė ir pamini, kad esant tam tikriems provokaciniams veiksniams ar aplinkybėms, liga visgi gali paūmėti.
Vieni pagrindinių tokių veiksnių tai įvairūs alergenai, oro tarša, per didelis fizinis krūvis, o taip pat ir šaltis: „Įkvepiamo šalto oro srovė dirgina kvėpavimo takų gleivinę, be to, užsitęsus šaltiems ir sausiems orams bei padidėjus slėgiui, ore gali padidėti ir kietųjų dalelių kiekis. Kai kurių draugijų rekomendacijose (pvz., Norvegijos astmos draugijos) nurodoma, kad sergantieji astma turėtų vengti didelio fizinio aktyvumo lauke esant temperatūrai žemesnei nei -10 laipsnių Celsijaus. Visgi, ši riba nėra kategoriška – ji priklauso nuo astmos priežasties, sunkumo bei individualių organizmo savybių.“
Šaltuoju metu kietųjų dalelių koncentracija ore įprastai padidėja dėl nepalankių meteorologinių sąlygų teršalų išsisklaidymui, nevalytų miesto dangų paviršių bei besikaupiančių teršalų dėl individualių namų šildymo.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) teigia, kad kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).
Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės gali sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, suodžiai yra toksiški ir kancerogeniniai dėl juose esančių poli aromatinių angliavandenių.
LRV Aplinkos apsaugos agentūra skelbia tiek istorinius, tiek realaus laiko duomenis apie oro užterštumą, kurį galima sužinoti čia.
Kaip elgtis atėjus šalčiams
Gydytoja pulmonologė E. Strumilienė sako, kad sergantieji astma šaltuoju metų sezonu turėtų stebėti savo būklę, o jei šaltis provokuoja astmos simptomus, dėl gydymo rekomenduoja pasitarti su gydytoju.
„Priklausomai nuo simptomų intensyvumo, prieš einant į šaltą orą gali prireikti tiesiog naudoti papildomą inhaliuojamųjų vaistų dozę, naudoti greito veikimo įkvepiamuosius vaistus, o daliai pacientų gali prireikti suintensyvinti nuolatinį gydymą visam šaltajam metų sezonui. Tačiau tai nereiškia, kad žiemą reikia vengti būti lauke ir mėgautis žiemos teikiamomis pramogomis. Tinkamas gydymas bei pasirengimas gali padėti išvengti nemalonių simptomų“, – pataria E. Strumilienė.
Specialistė taip pat dalinasi ir praktiniais patarimais, kuriais pasinaudojus galima išvengti nemalonumų ir mėgautis žiema: „Prieš einant į lauką reikėtų pasidomėti, kokios yra lauko sąlygos ir tinkamai apsirengti. Šaliku pridengus burną ir nosį išvengsime itin šalto oro srovės. Reikėtų nepamiršti, kad kvėpuojant pro nosį oras taipogi greičiau sušyla ir kvėpavimo takų dirginimas yra mažesnis.“
Tačiau gydytoja pamini, kad esant dideliems šalčiams rekomenduojama vengti labai didelio fizinio aktyvumo atvirame ore, kadangi tuo metu intensyviau kvėpuojant į kvėpavimo takus šalto oro patenka daugiau.
„Svarbiausia – nepamiršti tinkamai naudoti gydytojo paskirtus vaistus“, – pabrėžia E. Strumilienė.
Susijusios naujienos
Gydytoja papasakojo, kaip kovoti su sezonine sloga
Vaikai ir suaugę, alergiški žiedadulkėms, pavasarį nesidžiaugia bundančia gamta ir nesimėgauja saule. Dėl žiedadulkių šie žmonės pradeda sloguoti, čiaudėti, jiems...
Gegužės 3 dieną šiemet minima Pasaulinė Astmos diena
Šios dienos minėjimas, prasidėjęs 1998 metais, jau tapo tradicija, kuomet GINA (pasaulinės astmos iniciatyvos organizacija) siekia kuo daugiau žmonių visame...
Profesorė atsakė: gimstame alergiški, ar tokiais tampame (II dalis)
Antroje iš trijų serijos dalių gydytoja alergologė – klinikinė imunologė Prof. Laura Malinauskienė toliau kalba svarbiais ir aktualiais klausimais žmonėms,...