2017 10 kovo d.

Artėjant pavasariui reikia ruoštis alergijų sezonui

Sveikatos specialistai pastebi, kad kasmet sergančiųjų įvairiomis alerginėmis ligomis pasaulyje tik daugėja. Daugybė žmonių kenčia nuo alerginės slogos (rinito), kurią sukelia namų dulkių erkės, naminių gyvūnų odos, kailio dalelės, pelėsiniai grybeliai, o pavasarį – pražydusių augalų žiedadulkės. Tačiau pažymima, kad jau yra medikamentų, kurie padeda išvengti nemalonių pojūčių, o gydomasis poveikis – ilgalaikis.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pacientus konsultuojanti gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Ramonaitė sako, kad dabar yra tinkamas metas ruoštis artėjančiam alergijų sezonui.

artejant-pavasariui-reikia-ruostis-alergiju-sezonui

PAŽANGA. Pasak gydytojos alergologės Agnės Ramonaitės, alergenų specifinę imunoterapiją galima taikyti sergantiems šienlige, alergine sloga, alerginiu akių uždegimu, alergine astma ir žmonėms, alergiškiems bitės ar vapsvos įkandimui. Šis metodas padeda ženkliai pagerinti alergiškų žmonių gyvenimo kokybę. © Eimanto Chachlovo nuotr.

Dirgiklių netrūksta

Pasak gydytojos, alergenų yra visur – tai namų dulkės, augalų žiedadulkės, naminių gyvūnų kailis, maisto produktai, vaistai ir t. t.

„Paskutiniu laiku sergamumas alerginėmis ligomis tik didėja, tai tampa svarbia sveikatos problema. Remiantis statistikos duomenimis, Europoje daugiau nei 150 milijonų žmonių kenčia nuo alergijos. Ji gali būti ir paveldima. Alerginės ligos gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir pasireiškia skirtingose kūno vietose, nors įprastai prasideda vaikystėje“, – pasakojo A. Ramonaitė.

Jos teigimu, alergijų išsivystymui įtakos turi gyvenimo būdas, stresas, tai skatina ir vis didesnis aplinkos užterštumas, žalingi įpročiai, didėjantis buitinės chemijos medžiagų vartojimas, pramoninė maisto gamyba (produktuose esantys dažikliai, konservantai, kvapiosios medžiagos). Dėl to gydytoja siūlo rinktis natūralesnius produktus, priemones.

„Dažniausios alerginės ligos yra bronchų astma, alerginis rinitas, alerginės odos ligos. Rečiau pasitaiko, bet šiuo metu vis daugėja nepageidaujamų reakcijų į įvairiausius medikamentus (vaistai nuo skausmo, antibiotikai), alergijų maistui, vabzdžių nuodams (bičių, širšių, vapsvų), – vardino gydytoja alergologė.

– Dabar, šaltuoju metu laiku, aktuali šalčio alergija. Tai organizmo reakcija į žemą temperatūrą, šaltą orą, šaltą vandenį, prisilietimą prie šaltų objektų. Simptomai pasireiškia per 2-5 min. ir trunka 1-2 valandas nuo kontakto. Įtarus šalčio alergiją rekomenduojama apsilankyti diagnozės patikslinimui pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris paskirs tinkamiausią gydymą. Šalčio alergijai gydyti galimi naujos kartos antihistaminiai preparatai, kurie sušvelnina simptomus – niežėjimą ir pūkšles.“

Saugantis šalčio gydytoja pataria prieš einant į lauką pasitepti riebiu apsauginiu kremu ar tepalu veidą, rankas, atviras kūno vietas, vengti sąlyčio su šaltu oru ar vandeniu, reikalingi tinkami rūbai (dvigubos pirštinės, pašiltinti batai, megztiniai, kepurės), reikėtų vengti staigių temperatūros pokyčių, net vasarą vakarais vilkėti šiltesnius rūbus, vengti maudynių vėsiame ežero ar jūros vandenyje.

„Sužydi“ ir alergijos

Pasak gydytojos alergologės A. Ramonaitės, žiema yra palankus metas ruoštis pavasariui sergantiesiems alerginiu rinitu. Tai – vandeninga sloga, nosies išskyros, čiaudulio priepuoliai, nosies niežėjimas. Šiuos simptomus gali lydėti akių ašarojimas, paraudimas ir niežėjimas.

„Nereikėtų numoti ranka ir priskirti simptomų virusui, nors jie gali priminti peršalimo požymius. Neretai galima išgirsti alergologus sakant „alerginis maršas“. Tai reiškia, kad prasidėjus alerginei reakcijai išbalansuojama imuninė sistema. Dažnai, jei negydoma, viena alergijos forma, pavyzdžiui, alerginis rinitas, gali virsti kita arba išprovokuoti ir kitą alerginę ligą, pavyzdžiui, bronchų astmą, tad vienu metu galima sirgti keliomis ligomis“, – pabrėžė gydytoja alergologė.

Pasak A. Ramonaitės, alerginė sloga yra nuolatinė, kai ją sukelia namų dulkių erkės, naminių gyvūnų odos, kailio dalelės, pelėsiniai grybeliai. Augalams žydint alerginę slogą (šienligę) sukelia ore sklandančios žiedadulkės.

„Augalų žydėjimo sezono metu žiedadulkių yra visur, jos gali nukeliauti šimtus kilometrų, net jei jūsų aplinkoje ir nėra pievų ar medžių. Ligos požymiai paaštrėja išvykus į gamtą, saulėtą ir vėjuotą dieną, po lietaus. Būtina nustatyti, kokie alergenai sukelia alergiją, nes norint jaustis geriau, reikia vengti dirgiklių. Išsiaiškinus, kas sukelia alergiją, lengviau pritaikyti alerginės slogos gydymą, skirti imunoterapiją“, – paaiškino gydytoja.

Efektyvus gydymas

Alergologės teigimu, patariama pradėti gydytis nelaukiant, kol sužydės augalai. Pavyzdžiui, sergant šienlige vaistus reikia pradėti vartoti likus iki vadinamojo ligos sezono 2-4 savaitėms.

Dažniausiai skiriami medikamentai – naujos kartos antihistamininiai vaistai. Atsižvelgiant į ligos eigą ir sunkumą, skiriami ir papildomi medikamentai.

„Alergijų alinamiems žmonėms galima atlikti specifinę imunoterapiją. Tai alergeno, kuriam nustatomas organizmo įsijautrinimas, skyrimas, pamažu didinant dozę. Taip siekiama sukelti imuninę toleranciją – nejautrumą nustatytam alergenui. Tai yra veiksmingas gydymo būdas ir kol kas – vienintelis, kuris sumažina ar panaikina alergijos simptomus, ir kurio poveikis yra ilgalaikis“, – apie gydymo metodą, leidžiantį grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, pasakojo gydytoja alergologė A. Ramonaitė.

Ji pažymėjo, kad jei žmogus yra jautrus žolių ar medžių žiedadulkėms, reikia tik 6 injekcijų per metus, kartojant kursą trejus metus. Tačiau poveikis, pasak gydytojos, trunka iki keliolikos metų, o efektyvumas gali siekti net iki 90 procentų. Alergenų specifinę imunoterapiją galima taikyti vyresniems nei penkerių metų vaikams bei suaugusiesiems.

„Alergenų specifinę imunoterapiją galima taikyti sergantiems šienlige, alergine sloga, alerginiu akių uždegimu, alergine astma ir žmonėms, alergiškiems bitės ar vapsvos įkandimui. Diagnozavus ir pradėjus gydyti alergiją, galima ženkliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę, ypač jei vargindavo įkyrūs alergijos simptomai, trukdantys mokytis ar dirbti, prasta miego kokybė“, – efektyvia gydymo priemone džiaugėsi A. Ramonaitė.


„Vakarų ekspresas“, 2017
Atnaujinta 2017.03.10