Vaistai nuo astmos

Astmai gydyti skiriami dviejų grupių vaistai:
• pagal poreikį vartojami trumpai veikiantys skubiosios pagalbos vaistai – astmos priepuoliui nutraukti (simptominiai vaistai);
• palaikomajam gydymui vartojami kasdieniai vaistai (kontroliuojamieji) – slopinti uždegimą ir profilaktiškai nuo astmos priepuolių.

Pirmosios pagalbos vaistai (simptominiai)

Tai trumpalaikio poveikio bronchus plečiantys vaistai (trumpo poveikio beta 2 agonistai). Esant lengviems, retai pasikartojantiems astmos priepuoliams, dažnai pakanka tik šių vaistų (pvz., salbutamolio, fenoterolio). Jie vartojami nereguliariai, tik prireikus, prasidėjus dusuliui. Šie vaistai tinka ir fizinio krūvio sukeliamos astmos profilaktikai. Taip pat yra geriamieji preparatai (salbutamolio tabletės). Jie tinkami pacientams, kurie negali vartoti inhaliuojamų vaistų.

Vaistai, skirti ilgalaikiam gydymui (kontroliuojamieji)

1. Gliukokortikosteroidai

Geriamieji gliukokortikosteroidai (pvz., prednizolonas, metilprednizolonas, deksametazonas ir kt.) gali būti skiriami trumpais kursais astmos paūmėjimo atveju arba nuolat.

 

Inhaliaciniai gliukokortikosteroidai (pvz., budezonidas, flutikazonas, beklometazonas ir kt.) skiriami ilgą laiką nuolatinei (persistuojančiai) astmai gydyti. Tai dabar efektyviausi ir stipriausi vaistai nuo astmos uždegimo. Vaistai nuo uždegimo mažina gleivinės pabrinkimą, gleivių išsiskyrimą ir apsaugo nuo bronchų spazmo. Juos vartojant pagerėja plaučių funkcija, sumažėja simptomų, paūmėjimai tampa retesni, ne tokie sunkūs. Inhaliuojami kortikosteroidai naudingi gydant sunkią astmą, nes jie sumažina geriamų kortikosteroidų poreikį ir sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių. Vietinių nepageidaujamų reiškinių (burnos ar ryklės kandidozės, balso užkimimo, kosulio ir kt.) galima išvengti naudojant tarpines arba skalaujant burną.

 

Inhaliuojamieji gliukokortikoidai gali būti inhaliuojami dozuotu inhaliatoriumi, sausų miltelių ar iš nebulių naudojant srovinį purkštuvą.

 
2. Leukotrienų receptorių antagonistai

Tai vaistai, blokuojantys tam tikras medžiagas, vadinamas leukotrienais. Leukotrienai susiaurina kvėpavimo takus ir skatina gleivinės pabrinkimą. Šie vaistai slopina simptomus, ypač astminį kosulį, taip pat bronchų uždegimą, retina astmos paūmėjimų dažnį. Leukotrienų receptorių antagonistus reikia vartoti reguliariai. Tai nehormoniniai vaistai astmai gydyti. Gali būti vartojami kaip papildomi vaistai lengvai persistuojančiai astmai gydyti. Netinka astmos priepuolio metu.

 
3. Ilgalaikio poveikio beta 2 agonistai

Tai ilgalaikio poveikio bronchus plečiantys vaistai salmeterolis ir formoterolis. Šie vaistai atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis ir stimuliuoja gleives bei nešvarumus pašalinančių virpančiųjų plaukelių veiklą. Niekada nevartojami vieni astmai gydyti ir priepuoliams nutraukti.

 

Jie gali būti skiriami profilaktiškai nuo astmos priepuolių tik kartu su gliukokortikosteroidais. Šie vaistai veikia ilgai ir apsaugo nuo bronchų spazmo arba gerokai jį sumažina.

 
4. Sudėtiniai vaistai

Tai kombinuoti inhaliacinių gliukokortikosteroidų ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų preparatai (pvz., „Foster“, „Seretide“, „Symbicort“). Šiuos vaistus vartoti patogu, astmos kontrolei reikia mažesnių inhaliacinių gliukokortikosteroidų dozių.

 
5. Metilksantinai

Tai bronchus plečiantys vaistai (aminofilinas, teofilinas), kurie vartojami injekcijomis, tabletėmis, kapsulėmis. Trumpai veikiantys metilksantinai skiriami simptomams palengvinti. Tačiau metilksantinai sukelia daug šalutinių reiškinių: padažnėjusi širdies plakimą, rankų drebėjimą, pykinimą, galvos skausmą, rėmenį, nemigą.

Informacija paruošta pagal:
1. Rima Norvaišienė, Marius Zolubas, „Astma“, 2012

 

Atnaujinta 2016.04.21

Susiję straipsniai