Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Pasaulyje ja serga apie 300 milijonų žmonių.
Tai neužkrečiama liga, tačiau šiandien iki galo neišgydoma. Ja daug dažniau serga žmonės, kurių šeimoje arba giminėje yra sergančiųjų astma ar kitomis alerginėmis ligomis. Žmonių, sergančių bronchų astma, kvėpavimo takai yra jautrūs, jie reaguoja į įvairius aplinkos veiksnius. Graikų kalbos žodis „astma“, išvertus pažodžiui, reiškia „švilpimas“ ir pagal prasmę siejamas su pasunkėjusiu iškvėpimu.
Kvėpavimo takų struktūra
Plaučių anatomija panaši į apverstą medį: kamienas atitinka didžiausią oro kanalą – trachėją, ji prasideda gerklėje. Jis dalijasi į du vamzdelius – pagrindinius bronchus, vedančius į dešinį ir kairį plautį. Šie dalijasi į vis siaurėjančius vamzdelius – bronchų medį. Visus šiuos vamzdelius iš vidaus dengia kvėpavimo takų gleivinė.
Įkvepiant oras patenka į nosį ir nosiaryklę. Čia jis sušyla iki kūno temperatūros, prisisotina drėgmės, yra apvalomas nuo dulkių. Taigi nosis yra pagrindinis įkvepiamo oro kondicionierius ir filtras. Visuomet įkvėpkime tik per nosį, nes prie įkvėpto per burną šalto ir nesudrėkinto oro apatiniai kvėpavimo takai nėra prisitaikę, o sergančiajam astma šaltas oras neretai gali sukelti priepuolį. Toliau įkvėptas oras patenka į trachėją, bronchus, bei bronchioles, kurių skersmuo – 1-2 mm. Bronchiolės baigiasi alveolėmis, kurios apraizgytos smulkiausiomis kraujagyslėmis – kapiliarais. Čia vyksta deguonies perėjimas į kraują ir anglies dvideginio atidavimas iškvėpimui. Per parą per plaučius praventiliuojame apie 15000 litrų oro.
Kas vyksta ištikus astmos priepuoliui?
Astma – neinfekcinis bronchų uždegimas, dėl kurio bronchai tampa itin jautrūs įvairiausiems dirgikliams: kvapams, dulkėms, alergenams, šaltam orui ir pan. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių išsiskiria tąsios gleivės. Taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – jaučiamas dusulys, girdimas švokštimas ar cypimas krūtinėje . Dusulys dažniausiai yra priepuolinis. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei.
Informacija paruošta pagal:
1. Rima Norvaišienė, Marius Zolubas, „Astma“, 2012
2. Rima Norvaišienė, Marius Zolubas, „Astma“, 2009
Atnaujinta 2016.04.21
Susiję straipsniai
Kokie yra astmos simptomai?
Kiekvienas pacientas skirtingai serga astma. Jos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios. Dažniausi astmos simptomai: • dusulys (dažniau priepuolinis),...
Kas sukelia astmos priepuolius?
Astmos priepuolius ir paūmėjimus sukeliantys veiksniai yra individualūs. Tai, kas vienam pacientui gali sukelti astmos priepuolį, kitam gali būti visai...
Kaip diagnozuojama astma?
Astmą gali diagnozuoti tiktai gydytojas. Jis paklaus apie simptomus, šeimos istoriją, atliks fizikinį tyrimą ir diagnostinius testus. Dažniausiai atliekami šie...