Kas sukelia astmos priepuolius?

photo-1452475168325-672188dc4dc3

Astmos priepuolius ir paūmėjimus sukeliantys veiksniai yra individualūs. Tai, kas vienam pacientui gali sukelti astmos priepuolį, kitam gali būti visai nekenksminga.

Pagrindiniai bronchų astmos priepuolius sąlygojantys veiksniai:
• Alergenai – alergiškiems žmonėms kontaktas ir su minimaliu alergenų kiekiu gali sukelti sunkų astmos priepuolį ar paūmėjimą.
• Oro teršalai – smogas, automobilių išmetamosios dujos, tabako dūmai, net ir oras ilgai nevėdintame kambaryje.
• Kvėpavimo takų infekcijos.
• Fizinis krūvis.
• Orų pokyčiai – didelė drėgmė, šaltis, perkūnija.
• Maistas, jo priedai – salicilatai, konservantai, natrio glutamatas (kinų virtuvės patiekaluose), tartrazinas (geltoni dažai maisto produktuose), sulfitai (pvz., aluje, vyne)
• Vaistai – svarbu perskaityti kiekvieno naudojamo vaisto anotaciją, o kilus neaiškumams pasikonsultuoti su gydytoju.
• Gastroezofaginis refliuksas – būklė, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę, o nedidelis jos kiekis – į kvėpavimo takus. Neretai tokie pacientai skundžiasi rėmeniu, deginimu už krūtinkaulio, raugėjimu, kartumu burnoje.


Namų dulkių erkutės

Namų dulkių erkutės – tai paprasta akimi nematomi voragyviai, kurių ilgis – apie 0,3 mm. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides pteronyssinus (graikiškai „derma“ – oda, „phagos“ – ryjantis). Pagrindinis jų maistas yra suragėjęs paviršinis žmogaus odos sluoksnis, gausiai nusilupantis ir liekantis ant patalynės . Viename grame patalynės dulkių gali būti nuo 2000 iki 15000 erkučių. Erkutės ypač sparčiai veisiasi vasaros pabaigoje ir rudenį, net iki lapkričio mėnesio.

namu-dulkiu-erkutes
Ką daryti?
• Naudoti alergenams nepralaidžius čiužinio, antklodžių ir pagalvių užvalkalus.
• Nenaudoti pūkinių pagalvių ir antklodžių (jas pakeisti sintetinėmis). Sintetinę patalynę kas 1-2 savaites skalbti 60°C vandenyje.
• Kasdien ar bent kartą per savaitę dulkių siurbliu išsiurbti čiužinį.
• Miegamajame laikyti kuo mažiau baldų.
• Palaikyti 30-50 proc. santykinį oro drėgnumą.
• Kasdien ar nors kartą per savaitę nušluostyti visus paviršius (ypač grindis) drėgna šluoste.


Naminiai gyvūnai ir paukščiai

Alergizuoja naminių gyvūnėlių ir paukščių plaukai, epidermis, plunksnos, seilių ir kt. baltymai.

naminiai-gyvunai-ir-pauksciai
Ką daryti?
• Gyvūną kam nors atiduoti – geriausias sprendimas.
• Jei įmanoma, gyvūną kasdien šukuoti, valyti drėgna šluoste ar maudyti.
• Pačiam ligoniui vengti tiesioginio kontakto, būti atokiau nuo gyvūno.
• Neleisti gyvūno į miegamąjį, vaikščioti kilimais, lipti ant minkštų baldų.
• Nelaikyti kambaryje kilimų.
• Paglosčius gyvūną nusiplauti rankas.
• Rinktis gyvūną, kuris neturi kailio ar plunksnų, pvz. žuvytes ar roplius.


Pelėsiniai grybeliai

Itin paplitę šie namų grybeliai: pelėjūnas (Penicillium) ir galvenis (AspergilIus). Grybeliai auga maiste ir organinėse atliekose. Pelėsinių grybelių gali būti namuose ir butuose, ypač kur drėgna (vonios kambaryje, duše, tualete, rūsyje ir kt.). Augdami grybeliai gamina sporas, kurios yra labai mažos ir sukelia alergiją.

pelesiniai-grybeliai
Ką daryti?
• Dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas.
• Palaikyti mažesnį nei 50 proc. santykinį oro drėgnumą.
• Nelaikyti jokio supelijusio maisto.
• Nenaudoti oro drėkintuvų, patalpos turi būti sausos.
• Nelaikyti kambaryje gėlių ir vandens augalų.
• Matomas apipelijusias vietas valyti fungicidais.


Tarakonai

Tarakonų išmatos sukelia alergiją jautriems žmonėms. Tarakonai minta miltiniais produktais (ypač duona), mėsa, daržovėmis, cukrumi ir kt.

tarakonai
Ką daryti?
• Užtaisyti angas ir plyšius, kur jie gali spiestis.
• Maistą laikyti uždaruose induose, nepalikti maisto likučių.
• Naikinti tarakonus cheminėmis priemonėmis, nenaudoti purškalų.
• Dezinfekciją atlikti tada, kai ligonio nėra namie.


Augalų žiedadulkės

Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žiedadulkių gausu visur, ypač kai sausa ir vėjuota.Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Žiedadulkės yra labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli. Lietuvoje dažniausiai alergiją sukelia beržo, juodalksnio, lazdyno, pelyno, motiejuko, šunažolės, balandos ir kt. augalų žiedadulkės.

augalu-ziedadulkes
Ką daryti?
• Sezono metu stengtis kuo daugiau būti uždarose patalpose. Aplinkoje mažiau žiedadulkių, kai drėgna, lyja, daugiau – kai sausa ir vėjuota.
• Naudoti specialius tinklelius ant langų, kad žiedadulkių nepatektų į kambarį.
• Nedžiovinti skalbinių lauke. Žiedadulkės prilimpa prie jų ir lengvai patenka į namus.
• Daug žiedadulkių patenka ant plaukų. Prieš miegą patartina iššukuoti plaukus (o dar geriau – išsiplauti galvą).


Tabako dūmai (aktyvus ir pasyvus rūkymas)

Astmos priepuolius gali sukelti tabako dūmai. Jie padidina bronchų jaudrumą, todėl rūkymas – ar pasyvus, ar aktyvus – labai kenkia astma sergantiems žmonėms, nes sukelia pakartotinus ir pavojingus priepuolius.

tabako-dumai-rukymas
Ką daryti?
• Nerūkyti.
• Nebūti prirūkytose patalpose.


Cheminiai dirgikliai (aerozoliai, kvepalai, aštrūs kvapai, dažai, skalbikliai ir kt.)

Aerozoliai – dėl juose esančių lakiųjų medžiagų (butanas, izobutanas, propanas) greitai pasklinda po patalpą. Alergiškiems žmonėms gali sukelti stiprią reakciją – kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.

cheminiai-dirgikliai
Ką daryti?
• Nenaudoti aerozolių ir kitų cheminių medžiagų.
• Nebūti patalpose, kol kvapai išnyks.
• Gerai išvėdinti patalpas.


Virusinės kvėpavimo takų infekcijos

Virusinės kvėpavimo takų infekcijos didina bronchų jautrumą, taigi dažnai sukelia astmos priepuolius ar paūmėjimą.

virusines-kvepavimo-taku-infekcijos
Ką daryti?
• Gripo epidemijos metu vengti viešų vietų, susibūrimų.
• Dažnai plauti rankas.
• Skiepytis nuo gripo.
• Jeigu iškilo problemų, kreiptis į gydytoją.


Fiziniai dirgikliai (staigi oro drėgmės ir temperatūros kaita)

Oro kaita, šaltis, drėgmė gali pabloginti astmos eigą.

fiziniai-dirgikliai
Ką daryti?
• Nebūti ilgai lauke, kai labai karšta ar šalta.
• Stengtis kvėpuoti per nosį.
• Burną ir nosį pridengti, pvz. šaliku.


Maistas, gėrimai, maisto priedai, vaistai

Retai bronchų astma pablogėja pavartojus maisto produktų, turinčių sulfitų (alaus, vyno, krevečių, keptų bulvių, džiovintų vaisių ir kt.). Dažniausiai astmos priepuolį sukelia aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Įvairiose šalyse jie išprovokuoja astmos priepuolius nuo 4 iki 28 % sergančiųjų astma.

maistas-gerimai-maisto-priedai-vaistai
Ką daryti?
• Vengti maisto produktų, turinčių sulfitų (pasidomėti maisto produktų sudėtimi – skaityti etiketes).
• Vengti aspirino, kitų nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, beta blokatorių (taip pat ir akių lašų), juos vartoti tik gydytojui rekomendavus.


Fizinis krūvis

Fizinis krūvis gali sukelti astmos priepuolius, ypač jeigu astma blogai kontroliuojama.

fizinis-kruvis
Ką daryti?
• 15-30 min. prieš fizinį krūvį vartoti trumpai veikiančius bronchus plečiančius vaistus.
• Prieš fizinį krūvį 6-10 min. apšilti.
• Visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo nerekomenduojama.


Gastroezofaginis refliuksas (GERL)

Šios ligos metu rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir ją dirgina, todėl ligonis jaučia rėmenį, deginimą, skausmą gerklėje. Gali prasidėti sausas kosulys, pereinantis į astmos priepuolį.

gastroezofaginis-refliuksas-gerl
Ką daryti?
• Keisti maitinimosi įpročius – valgyti dažnai ir po nedaug.
• Iškart pavalgius negulėti, nesilankstyti.
• Nevalgyti likus bent 3 valandoms iki miego.
• Vengti dėvėti drabužius, spaudžiančius juosmenį.
• Sumažinti riebalų kiekį maiste.
• Vartoti vaistus, mažinančius skrandžio rūgštingumą.
• Vengti aštraus maisto, kofeino turinčių gazuotų gėrimų, vyno.


Informacija paruošta pagal:
1. Rima Norvaišienė, Marius Zolubas, „Astma“, 2012
2. Rima Norvaišienė, Marius Zolubas, „Astma“, 2009

 

Atnaujinta 2016.04.21