2018 spalio 29 d.

LOPL rizikos veiksniai, sąvoka ir gydymas. Kodėl bijome skiepų ir nebijome rūkyti?

medziai-straipsnis

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – dažna liga, kurios galima išvengti ir kurią būtina gydyti. Jai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Paūmėjimai ir gretutinės ligos pablogina ligonio būklę.

Statistika

Sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet didėja.  Šiuo metu pasaulyje ja serga 64 milijonai žmonių. 2030 m jis sieks LOPL būsiant trečiąja mirties priežastimi pasaulyje. Kasmet nuo LOPL miršta apie 3 milijonai žmonių. (PSO duomenys)

Svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra tabako rūkymas.  Europoje kiekvienais metais rūkymas sukelia> 650 000 ankstyvų mirčių, ir apskaičiuota, kad XXI amžiuje mirčių skaičius dėl ligų, sukeltų tabako vartojimu pasieks  maždaug 1 mlrd.žmonių.

Rizikos veiksniai ir ligos patogenezė

Veikiant išoriniams  ir vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas. Manoma, kad tabako dūmų pažeistos epitelio ląstelės tampa autoantigenais. Priežastys, lemiančios uždegiminės (natūralios gynybinės) reakcijos į cigarečių dūmus sustiprėjimą, gali būti genetinės, tačiau vis dėlto tiksliai nežinomos. Kvėpavimo takuose ir plaučiuose susikaupia įvairių ląstelių, kurios yra aktyvesnės, negu įprasta. Šis uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių perteklių, tai sukelia destrukcijas ir negrįžtamus plaučių audinių pažeidimus. Atsiranda bronchų, ypač smulkių, susiaurėjimas, plaučių emfizema, firbroziniai pakitimai, bronchektazės.  Kvėpavimo takų uždegimas ir struktūriniai pokyčiai skatina gleivių sekrecijos didėjimą, kvėpavimo takų susiarėjimą (obstrukcija), sukelia „oro spąstus“. Sutrikus gynybinių plaučių mechanizmų balansui, plaučiuose kaupiasi bakterijos.

Šie patologiniai pokyčiai sutrikdo pagrindinę plaučių funkciją- dujų apykaitą ir lemia deguonies kiekio sumažėjimą ir anglies dioksido padidėjimą kraujyje.

Deguonis mums reikalingas kiekvienos ląstelės metabolizme. Hipoksemija ir plautinė hipertenzija lemia kitų organų ir sistemų pažeidimą; raumenų struktūriniai pokyčiai ir atrofija, sumažėjusi jų jėga ir ištvermė, osteoporozė, depresija, padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra.

Nors metus rūkyti pažeidimai išlieka, vis dėl to tai sulėtina ligos progresavimą ir prailgina gyvenimą bet kurioje ligos stadijoje.

Ligos simptomai ir diagnozė

  • Dusulys (patvarus, progresuojantis, pablogėja fizinio krūvio tolerancija)
  • Lėtinis kosulys
  • Pagausėjęs skrepliavimas
  • Rizikos veiksnių poveikio istorija
    – tabako dūmų poveikis
    – namų ruošimas ir šildymas
    – profesinės dulkės, chemikalai
  • LOPL šeimos istorija

Kiti galimi simptomai:

  • svorio netekimas
  • nuovargis
  • kulkšnies patinimas
  • depresija

Atlikti spirometriją , patvirtinti negrįžtamą kvėpavimo takų obstrukciją- būtina LOPL diagnozės patvirtinimui

Gydymas. LOPL valdymas

Rizikos veiksnių mažinimas

Rūkymas yra pagrindinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) priežastis, prognozuojama, kad iki 2020 m. LOPL  bus trečia mirties priežastis ir penktoji negalia visame pasaulyje. Nors Europoje gyvena tik 15 proc. Pasaulio gyventojų, ji užima beveik trečdalį tabako ligų naštos, kuri daro didelę įtaką valstybių narių ekonomikai ir sveikatos priežiūros paslaugoms. Siekiant kovoti su šia vis didėjančia sveikatos krize, svarbios yra veiksmingos sveikatos priežiūros specialistų teikiamos ir pažymėtos rūkymo nutraukimo paslaugos

Medikamentinis gydymas

Tikslas – pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti simptomus, išvengti ligos paūmėjimų ir sustabdyti ligos progresavimą.

Pagrindinis principas-bronchus plečiančių vaistų skyrimas. Efektyviausi ir saugiausi yra įvairūs inhaliatoriai,per kuriuos įkvepiami vaistai patenka tiesiai į plaučius. Bronchus plečiantys inhaliatoriai tiesiogiai veikia kvėpavimo takų receptorius,  atpalaiduoja bronchų raumenis, praplečia bronchų spindį, sumažina uždegimą kvėpavimo takuose,dėl ko pagerėja oro tėkmė. Vaistai naudojami labai mažomis dozėmis, į kraujotaką patenka dar mažesnės koncentracijos, tai lemia minimalų vaistų pašalinį poveikį.

  • Skiepijimas nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos

Reabilitacija

Reabilitacinio gydymo efektyvumas yra moksliškai įrodytas. Tai kompleksas fizioterapijos, kvėpavimo gimnastikos ir  fizinių pratimų.

Pulmoninė reabilitacija skiriama ligos remisijos metu arba iškarto pasibaigus ligos paūmėjimui. Ją sudaro ligonių mokymas, adekvatus bronchų plėtimas, mityba ir deguonies terapija, fiziniai pratimai, fizioterapija, socialinė ir psichologinė parama. Rekomenduojama reabilitacijos trukmė yra nuo 6 iki 12 savaičių. Ilgesnė reabilitacija yra veiksmingesnė, nei trumpesnė.

Fiziniai pratimai yra svarbiausias privalomas pulmoninės reabilitacijos komponentas. Atliekant intensyvius pratimus, rekomenduojama papildomai skirti deguonies.

Teigiamas reabilitacijos poveikis trunka apie metus, mažėja, jei fiziniai pratimai nėra tęsiami namų sąlygomis. Rekomenduojama ligoniams nuolat, mažiausia 2-3 kartus per savaitę, aktyviai mankštintis, kiek įmanoma daugiau  būti  fiziškai aktyviems.

Autorė Gyd. pulmonologė Inga Davolienė