Penkis kartus NBA čempionas krepšininkas Dennis Rodmanas, buvusi pirma pasaulio raketė, Belgijos tenisininkė Žastin Enen, olimpinių žaidynių prizininkas, JAV plaukikas Peter Vanderkaay, šešis olimpinius aukso medalius iškovojusi JAV plaukikė Amy Van Dyken – garsios pavardės, kurias sieja ne tik įspūdingos pergalės ir aistra sportui, bet ir kartą išgirsta diagnozė – astma. Šia liga sergantiems, bet nesiekiantiems sportinių aukštumų, o tiesiog su pavydu stebintiems parkuose bėgiojančius draugus, sporto klubus lankančius kaimynus ar į žygius besileidžiančius kolegas, toli ieškoti įkvėpimo nereikia: jau 16 metų su astma gyvenanti vilnietė Daiva Dilienė daug metų aktyviai sportuoja – bėgioja, dalyvauja varžybose ir turi ambicingų planų.
16 metų su astma ir svajonės apie pusmaratonį
„Aš visad labai mėgau sportuoti. Esu išbandžiusi jogos, Pilates, aerobikos treniruotes, nuolat lankiausi sporto klubuose bei baseine. Bėgimą atradau ir pamilau likus ketveriems metams iki ligos“, – pasakoja Daiva, diagnozę „astma“ išgirdusi prieš 16 metų. – „Iš pradžių tikrai išsigandau, jog kankinama dusulio priepuolių ar pritrūkusi oro nebegalėsiu sportuoti, tačiau noras buvo didesnis už nerimą. Pasiryžau nenuleisti rankų“.
Apie moters ryžtą byloja perskaitytas ilgiausias sąrašas literatūros apie šią ligą ir gyvenimą su ja bei laikas, praleidžiamas mokantis kūno tempimo ir kvėpavimo technikos. Išmokus tinkamai kvėpuoti, Daivos dusulio priepuoliai ėmė retėti, todėl palaipsniui moteris galėjo mažinti vartojamų vaistų. Tuo tarpu jos įveikiami atstumai bėgant, priešingai, ilgėjo: pradėjusi nuo 3–4 kilometrų, dabar ji dalyvauja 10 km ir ilgesnių distancijų bėgimo varžybose bei svajoja įveikti 21 km pusmaratonį.
Astma sergantiems fizinis aktyvumas būtinas
Pradžioje minėtų sportininkų bei Daivos pavyzdys įrodo, jog astma ir sportas – tikrai suderinami dalykai. Dar daugiau, medikai visada rekomenduoja astma sergantiems pacientams palaikyti fizinį aktyvumą. „Jei astmos forma lengva arba vidutinio sunkumo, sportuoti apskritai yra geriau nei nesportuoti. Esant sunkiai formai, paciento fizinė veikla labai ribota, bet taisyklingai kvėpuoti ir atlikti kvėpavimo pratimus gali visi“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų departamento vadovė, pulmonologė Violeta Matukienė.
Gydytoja paaiškina, jog sergant bronchų astma padidėja bronchų reaktyvumas įvairiems dirgikliams, bronchai ima spazmuoti ir atsiranda dusulio priepuoliai. „Ši liga gali būti lengva-epizodinė, lengva-nuolatinė, vidutinio sunkumo ir sunki. Ir visiškai nesvarbu, kokia ligos forma, mes, pulmonologai, pacientui visada rekomenduojame palaikyti fizinį aktyvumą“, – sako V. Matukienė. Savo pacientams ji pataria, jog jų ligos atveju idealiausias yra bėgimas, plaukimas, tenisas, tempimo pratimai ir važiavimas dviračiu – tai, kas palengvina deguonies įsisavinimą.
Šiuo tikslu astma sergantys asmenys taip pat turėtų mesti rūkyti, sveikai maitintis ir gerti kuo daugiau vandens. „Jei žmogus sportuoja, formulė paprasta: 300 ml skysčių prieš sportą ir po 300 ml toliau kas pusvalandį. Tuo tarpu vaistų astma sergantis ir sportuojantis žmogus turėtų vartoti papildomai – būtinai turėti su savimi simptomus lengvinantį inhaliatorių sporto metu“, – rekomenduoja pulmonologė ir primena, jog vis tik bronchinė astma yra nepagydoma liga.
Susidraugavus su astma – jos eiga lengvesnė
„Ši liga mėgsta „apgaudinėti”. Prasidėjusi remisija, kuri gali trukti nuo kelių iki keliolikos metų, jokiu
būdu nereiškia, kad pasveikote. Šiuo metu Lietuvoje mes turime visus reikiamus vaistus. Jie yra kombinuoti, veikia plečiančiai ir priešuždegimiškai, pasiekia net tolimiausius – smulkiuosius bronchus. Vieniems pacientams juos reikia vartoti nuolat – ryte ir vakare, kitiems užtenka simptomus lengvinančių vaistų pagal reikalą. Vengiantiems didesnės įkvepiamo hormono dozės, taip pat yra išeitis – vaistai sudaryti iš itin smulkių dalelių su mažesne hormono doze”, – sako gydytoja ir priduria, jog lengvesne ligos eiga pasigirti gali tie pacientai, kurie išmoksta su bronchų astma draugauti.
„Bėgiodama, kišenėje aš turiu inhaliatorių, kas pusę metų aplankau šeimos gydytoją, kartą per metus atlieku spirometrijos tyrimą ir pasitikrinu, kokios būsenos mano liga. Žinau, kad ji nepagydoma, tačiau, kai ligai nesipriešini, o su ja susidraugauji, bronchinė astma nebėra tokia baisi, kaip gali atrodyti tik išgirdus gydytojo verdiktą“, – savo pavyzdžiu gydytojos žodžius patvirtina Daiva. Tik šią diagnozę išgirdusiems likimo draugams ji pataria nepulti į paniką ir pabandyti išsiaiškinti ligos priežastis, o jei jų neįmanoma panaikinti – susitaikyti su diagnoze ir pagalvoti, kaip palengvinti situaciją.
Susijusios naujienos
Gydytoja papasakojo, kaip kovoti su sezonine sloga
Vaikai ir suaugę, alergiški žiedadulkėms, pavasarį nesidžiaugia bundančia gamta ir nesimėgauja saule. Dėl žiedadulkių šie žmonės pradeda sloguoti, čiaudėti, jiems...
Astma ir šaltas oras: ar įmanoma suderinti
Lietuviška žiema didžiąją laiko dalį lepina orais, kai termometro stulpelis pakyla aukščiau nulio ribos, tačiau pasitaiko dienų ar net savaičių,...
Gegužės 3 dieną šiemet minima Pasaulinė Astmos diena
Šios dienos minėjimas, prasidėjęs 1998 metais, jau tapo tradicija, kuomet GINA (pasaulinės astmos iniciatyvos organizacija) siekia kuo daugiau žmonių visame...